Folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai” – Dzimnas sapnas. Lietuvių liaudies baladės10 €
Formatas: CD, Albumas
Kiekis: 4 vnt.
Folkloro kolektyvo „Vilniaus dzūkuliai“ kompaktinėje plokštelėje „Dzimnas sapnas“ – ne senovinės lietuvių liaudies dainos, kaip dažniausiai būna įprasta folkloro ansamblių repertuaruose, o itin retai scenoje atliekamos kito lietuvių liaudies žanro kūrinius – baladės.
Baladės – epinio pobūdžio dainos, vaizduojančios nekasdieniškus, tragiškus įvykius. Lietuviųbaladėse vyrauja šeimos, meilės, karo ir istorinė tematika. Jose iškyla priešiški šeimos narių (vyro ir žmonos, tėvo ir dukters, marčios ir anytos, brolio ir sesers) santykiai, įvairios šeimos nelaimės (liga, mirtis), tragiškai išsisprendę mylimųjų konfliktai, dramatiški kario būties momentai. Daugiausia baladžių užrašyta Rytų ir Pietų Lietuvoje. Dėl dramatiško turinio, dažnų tragiškų motyvų baladės Dzūkijoje buvo siejamos su gavėnios laikotarpiu.
Visos baladės čia pateikiamos autentišku pavidalu: skambesiui kai kur parinktas savitas meninis sumanymas, tikintis, kad šiuolaikiškesnis muzikinis apipavidalinimas sušvelnins monotoniškumą, dar labiau sustiprins dramatiškumo įspūdį ir pritrauks daugiau klausytojų.
Dzimnas – skolinys iš slavų kalbų, reiškiantis ką nors stebuklinga, nekasdieniška (dyvnyj son). Sapnai mus įspėja apie būsimus įvykius, tik reikia mokėti juos išaiškinti („Aš užsėdau už skobnelių“).
Baladės kurtos įvairiais laikais. Ankstyvosiose baladėse atsispindi ne istorinis, o mitinis laikas, kuriam būdingi tikėjimai pranašiškais sapnais, žmogaus pomirtine reinkarnacija virstant augalu ar gyvūnu, kai, priimant sprendimus, vadovaujamasi nuojautomis. Šie elementai priartina tuos laikus, kai, norint pakeisti likimą, buvo atliekami maginiai ritualai, kreipiantis į gamtos stichijas. Jomis remtasi siekiant teisingo, nors ir keršto troškimo padiktuoto atpildo už neteisybę ir skriaudą. Antai praradusi vyrą našlė su mažais vaikais ne tik nebeturi teisės pasilikti vyro dvare, bet jau nebėra laukiama ir tėvų namuose, o išvaryta prakeikia tėvo dvarą, kad šis ugnele nužibėtų, girele užeitų, Dunojėliu pavirstų…
