Dešimt tūkstančių perklausų ir tuščia salė? Jaunų atlikėjų iššūkiai

Lietuvoje muziką kuria tūkstančiai. Platformos leidžia išleisti dainą per kelias minutes, socialiniai tinklai – pasiekti klausytojus per sekundes. Tačiau greitis dar nereiškia augimo. Tarp perklausų ir realios auditorijos šiandien atsirado spraga, kurią jauni atlikėjai turi išmokti įveikti patys.

Būtent apie tai kalbėta AGATA „Muzikos salėje“ – erdvėje, kur nauji vardai ne tik pristato kūrybą, bet ir mokosi, kaip išlikti industrijoje.

Klausytojas dar nėra auditorija

„Muzikos salėje“ vykusioje diskusijoje „Kaip naujam atlikėjui pasiekti klausytoją?“ dalyvavo Nikita Voitov („ba.“, „dadcap“), Marius Mažeika („Rougly Human“), Steponas Pričinas („Saulės dievas“), Kristijonas Ribaitis ir Rojus Ramanauskas („Frizz“). Viliaus Sebeikos („tyliai teka“) moderuojamame pokalbyje išryškėjo – šiandien išleisti muziką lengva, tačiau paversti klausytoją savo auditorija yra kur kas sudėtingiau.

„Nėra tiesioginės sąsajos tarp klausymo ir vartojimo. Gali turėti dešimt tūkstančių klausytojų, bet bilietą nusipirks šimtas. O kartais – tik dešimt“, – sakė N. Voitov.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad skaitmeniniai skaičiai dažnai sukuria klaidingą įspūdį apie auditorijos augimą – net ir aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose negarantuoja, kad žmonės ateis į koncertus. „Socialiniai tinklai gali padėti tave atrasti, tačiau tik gyvi pasirodymai sukuria ilgalaikį ryšį“, – teigė M. Mažeika.

Kalbėdami apie tai, kas labiausiai stabdo jaunus atlikėjus, kūrėjai minėjo profesinės orientacijos stoką ir perdegimą. „Industrijoje trūksta edukacijos – daugelis nežino, ką daryti prieš išleidžiant įrašą, kaip jį komunikuoti ir ką daryti po to“, – sakė M. Mažeika.

„Tai maratonas, o ne sprintas. Jei bandai viską padaryti iškart, gali sudegti“, – pridūrė N. Voitov.

Ne mažiau svarbios ir vidinės baimės. Kaip pastebėjo K. Ribaitis, jaunus kūrėjus dažnai stabdo nenoras pasirodyti „cringe“, baimė būti nesuprastiems ar kritikuojamiems.

Diskusijoje akcentuota, kad galimybės retai atsiranda savaime. Jaunam atlikėjui svarbu nelaukti, kol jį kas nors pakvies ar pastebės, o pačiam ieškoti progų, rodyti iniciatyvą ir nuosekliai kurti savo kelią. Augimas prasideda nuo sprendimo būti matomam.

Triukšmas galvoje ir ekrane

Jaunosios kartos atlikėja xguscia LRT OPUS pokalbių scenoje pripažino, kad kelias muzikoje šiandien neatsiejamas nuo viešumo spaudimo. Savo albumą ji pavadino „Triukšmas“ – taip apibūdindama vidinę būseną.

„Kai pradėjau jausti, kiek manyje daug susikaupė, vienintelis žodis buvo – triukšmas“, – sako ji. Atlikėja pasakoja, kad socialinių medijų šurmulys ir nuolatinis matomumo poreikis privertė kvestionuoti savo kelią.

Būtent todėl „Muzikos salė“ jai svarbi kaip priešprieša ekranui. „Čia gali vaikščioti ir bendrauti su muzikantais, kuriuos dažniausiai matai tik ekrane. Tie pasauliai įgyja fizinį kūną“, – teigia xguscia.

Ji tiki, kad bendradarbiavimas atveria daugiau galimybių nei užsidarymas savo tiesose. „Kuo labiau atsiribosi nuo varžybų jausmo, tuo labiau nueisi savo asmeniniu keliu. Man muzika – ne konkurencija, o komforto zona.“

Erdvė ryšių mezgimui

Jauni atlikėjai vis dažniau renkasi bendradarbiavimą, o ne konkurenciją – ypač karjeros pradžioje. „Muzikos salėje“ grupės jungiasi į bendrus stendus, leidžia vinilus, kalbasi su klausytojais be scenos barjero. Alternatyvios muzikos grupė „Vakaris mirė“ savo kūrybą pristato kartu su „Frizz“, „Imbieras“ ir „Raudoni“.

„Visi esame geri draugai, praėjusiais metais išleidome naujus įrašus, todėl nusprendėme drauge įsirengti stendą. Po koncertų žmonės gal nedrąsiai prie mūsų prieina. O čia visą dieną kalbamės, išgirstame, kurios dainos jiems svarbios. Tai visai kitas ryšys“, – pasakoja grupė „Vakaris mirė“.

Vis dėlto jaunesniems atlikėjams dalyvavimas „Muzikos salėje“ – ir galimybė, ir iššūkis. „Stovėti šalia didelių vardų sunku. Bet tai proga parodyti save tokius, kokie esi“, – sako muzikos vadybininkė Kamilė Birškytė, dirbanti su grupėmis „Spurr“, „Kartu“ bei atlikėjais Vilte, Vytaute, Adomu, Atėne ir Rojumi.

Pasak jos, nors atlikėjai pasitiki savimi ir savo komanda, natūrali baimė išlieka – jaunam vardui atsidurti greta scenos autoritetų nėra paprasta. „Kasdienybėje retai susiduri su didesniais vardais, o čia visi vienoje erdvėje. Reikia nesislėpti, bendrauti, nebijoti prieiti, pakalbinti, pažinti kitus“, – dalijasi K. Birškytė.

„Muzikos salė“ tampa vieta, kur savęs pristatymo formalumus galima palikti organizatoriams, o patiems atlikėjams skirti laiką ryšiams. Tai terpė bendradarbiavimams, naujiems projektams ir kontaktams, kurie kitu atveju galbūt niekada neįvyktų.